Legenda:
senais laikais, kai Dievai sukūrė pasaulį, žmogų, augalus, gyvūnus, jie pastebėjo, kad žmonės yra labai sumanūs, atkaklūs, veržlūs ir dievai išsigando, kad kas nors iš žmonių gali pavogti jų Dieviškumo paslaptį ir pradėjo svarstyti, kur ją paslėpti. Tada vienas iš Dievų pasiūlė paslėpti tą paslaptį pačioje aukščiausioje kalno viršūnėje ir kiti iš karto užprieštaravo, nes žmonės anksčiau ar vėliau užkops į visus aukščiausius kalnus. Tada kitas pasiūlė paskandinti pačioje giliausioje jūroje, bet ir vėl visi paprieštaravo, nes nusprendė, kad žmonės anksčiau ar vėliau pasieks net patį giliausią vandenyno tašką. Dar kažkuris pasiūlė pakasti giliai po žeme, bet ir vėl suabejojo, nes nusprendė, kad žmonės vistiek išnagrinės bet kokias žemės gelmes. Tada vienas iš Dievų pasiūlė-
-paslėpkime ten, kur niekada niekas neieškos ir niekada niekas neras- paslėpkime juose pačiuose.
Jie taip ir padarė. Ir nuo to laiko kiekvienas žmogus nešiojasi Dieviškumo ir neišmatuojamos galios paslaptį.