Gyvenimiškoje situacijoje, kai esu priversta šnekėti apie save, galvoje tiesiog tvinkčioja tas vienas vienintelis ir visiems ligi kaulų smegenų žinomas klausimas - kas aš? Ar aš, mergina, nugyvenusi tiek nedaug, galiu teigti, jog esu geras žmogus, ar save nuvertinti, sakydama, kad niekada nebuvau, nesu ir nebūsiu geros širdies? Tai yra klausimai, į kuriuos atsakyti tikrai sunku. Juk aš niekada nebuvau apdovanota už nepaprastą žygdarbį nacionaline premija, bet niekada ir nesu labai įskaudinusi žmogaus specialiai tam, kad jam pakenkčiau. Manau, kad kiekvienas žmogus turi dviprasmišką asmenybę. Nesielgiame blogai, kai žmonės mums yra geri, ir atvirščiai.
Aš esu jaunas žmogus, tačiau stipri asmenybė, žinanti, ko noriu. Manau, kad nesu pilka pelytė, nesusilieju su tamsia minia, turiu tvirtą nuomonę ir gyvenimo tikslą. Visais gyvenimo atvejais mano nuomonė yra nenuginčijama, o išvada, kurią padarau, dažniausiai paremta širdimi, o ne protu. Žinoma, mano nuomonę gali įtakoti kitų žmonių pasisa