Ka reiskia buti mylimam, ka reiskia myleti, jausti tai kas taip tyra ir kartu begalo pavojinga? Ka reiskia atiduoti visa save, atiduoti tam, ka tu taip begalo myli? ar pakankamai skiriame laiko sustoti ir pazwelgti i tai, ka gyvenime jau praejome, ar pasimokinome is savo banaliu ir kvailu klaidu? Kodel neivienas nepamastome ar tinkamai elgiames, ar iwertiname tai ka turime? Ka reiskia prarasti mylima zmogu? ar tai visa ko pabaiga, ar visa ko pradzia? kodel nepaklausi saves, ka gali pakeisti savyje, kad butumei bent dalele, maza kruopele geresnis nei esi dabar? Kodel daznai uzmerkiame akis pries tai, kas ir taip yra akiwaizdu, kodel nenorime suprasti to, kas taip paprastai suprantama? Ar daznai jautei, kad atejo galas. Galas tavo svajonem, tavo siekiam, tam ko tu taip norejai ir ko tu taip troskai? ka reikia daryti, kai nebera vilties, nebera prasmes isskleisti sparnus ir stengtis pakilti...