Psychoanalysis

Visados mėgau eksperimentuoti - ar tai būtų vizualiniai eksperimentai, bemaišant dažus su klijais ir žiūrint kaip jie ištykš ant sienos, ar proza be veikėjų, atsiskleidžianti per apleistus laukus, gūdžias girias ir dūlančius miestus. Eksperimentacija, mano manymu, yra ne tiek svarbi, kiek absoliučiai būtina norint kažką sukurti. Šį kartą pamaniau paeksperimentuoti su garsu, kaip garsas, kuri girdime, rišasi su mūsų pačių mentaline padėtimi, pasąmone ir ką šis "clashas" gali atskleisti apie mus (ar apie manę, kaip asmenybę).
Taip gimė šis miksas/mažas poezijos rinkinukas. Atmetūs sąmoningus gestikuliavimus, čia liko tik nuoga emocija, gimusi iš laiko tėkmės, socialinių garantų, saugumo, šilumos, žmogiškumo suyrimo - nuoga žaizda, liejanti monochromatine istorija, saves pačio psichoanalizė.
Tikiuosi surasite šiuose garsuose ir žodžiuose taip pat kažką sau ir gero klausymo!

- ONEGIN